Žemė – statybinė medžiaga

Gruntas

Žemės paviršių sudarantis gruntas yra įvairių gamtinių procesų darinys. Gruntai skirstomi pagal jų kilmę, savybes ir kitus kriterijus (sudėtį, būvį ir kt.). Gruntų savybių rodikliai nustatomi atliekant tam tikrus bandymus (laboratorijoje arba lauko sąlygomis) arba apskaičiuojami pagal koreliacines priklausomybes. Gruntų sudėtį apibūdina granuliometrinė gruntų sudėtis ir organinės medžiagos kiekis grunte. Fizinę gruntų būklę daugiausia nusako tankumas, plastiškumas ir konsistencija, kurie priklauso nuo drėgnio, tankio. Šios pagrindinės gruntų savybės nustatomos laboratoriniais bandymais. Pagal nustatytus rodiklius galima apskaičiuoti kitas gruntų charakteristikas: poringumą, poringumo koeficientą, soties laipsnį, tankumo laipsnį, takumo rodiklį ir kt.

Lietuvoje gruntų sluoksniavimasis ir jų savybės ištirtos gana detaliai. Sudaryti atskirų regionų inžineriniai geologiniai žemėlapiai, įvairių genetinių tipų gruntų savybių rodiklių lentelės. Kvartero nuogulos Lietuvoje formavosi veikiant įvairiems geologiniams veiksniams ir baigė formuotis iš Skandinavijos atslinkus ledynui. Viršutinius jų sluoksnius beveik visoje Lietuvos teritorijoje (apie 90 proc.) suformavo atsitraukiantis ledo skydas.

Moreninių molinių gruntų savybės

Tai rausvai rudi ir rudi, vietomis pilkšvai rudi priesmėliai ir priemoliai su akmenukais, kartais su dideliais rieduliais. Didelėje Lietuvos teritorijos dalyje jie slūgso žemės paviršiuje arba padengti nestoru kitų gruntų sluoksniu. Moreninių molinių gruntų statybinės savybės yra kitokios nei analogiškos sudėties bet kitos genetikos gruntų. Moreniniai priemoliai ir priesmėliai labai tankūs, atsparūs šlyčiai, mažai suspaudžiami.

Limnoglacialiniai moliniai gruntai

Limnoglacialiniai moliai Lietuvos teritorijoje susidarė atskiruose vandens baseinuose ir labai įvairiomis sąlygomis. Metinių juostų storis nevienodas; jis kinta nuo kelių dešimtųjų iki 8–10 cm. Vasarinių (smėlinių-dulkinių) ir žieminių (molinių) sluoksnelių storis nevienodas, jis kinta nuo sluoksnelių genetikos. Viršutinių sluoksnių limnoglacialinius molius veikia sezoniniai šalčiai, todėl jie nejuostuoti.

Smėliniai gruntai

Smėlinių gruntų kilmė labai įvairi, o tai lemia ir jų mechaninių savybių rodiklių reikšmes. Smėlinių gruntų sankabumas yra sudėtingas įvairių fizinių reiškinių kompleksas. Sankabumo svyravimų intervalas – 0–50 kPa. Fliuvioglacialinių smėlių sankabumas yra didžiausias, nes jie yra seniausi. Jų vidutinis sankabumas – apie 20 kPa. Vidinės trinties kampas irgi yra didžiausias fliuvioglacialinių gruntų. Aliuvinių ir eolinių smėlių vidinės trinties kampas apie 25 % mažesnis nei fliuvioglacialinių gruntų

Kaip nustatyti grunto sudėtį

Tam, kad sužinoti grunto tinkamumą statyboms, atliekami įvairūs bandymai ir testai. Apžvelgsime nesudėtingus, lauko sąlygomis atliekamus testus, kurie naudojami grunto sudėčiai nustatyti.

Proporcijos. Siekiant nustatyti stambiųjų dalelių proporcijas (smėlis, žvyras, akmenys), lengviausia bus persijoti per skirtingus sietus.

Kvapas. Švarus gruntas beveik neturi kvapo. Jei jaučiamas pelėsių kvapas, tuomet grunte yra yrančių organinių medžiagų.

Pjovimas. Iš sudrėkinto grunto suformuokite rankomis nedidelį kamuolį (gniūžtės dydžio) ir jį perpjaukite. Jei pjūvis pastebimai blizga, mėginyje yra daugiau molio. Jei matinis – jame daugiau smėlio.

Trintis. Gabalėlį medžiagos patrinus į delną jaučiamas arba švelnus arba šiurkštus pojūtis. Pagal tai galite nustatyti kas jame yra: molis, smėlis, žvyras.

Plovimas. Sudrėkinę mėginį įtrinkite rankas. Molingas gruntas lengvai nenusiplauna, jį reikia patrinti. Smėlingas – užpilus vandeniu, lengvai nusiplaus.

Cigaro testas. Sudrėkinkite grunto pavyzdį ir leiskite jam pastovėti. Suformuokite lengvais spaudžiamaisiais judesiais tris vienetus 50cm ilgio, 3cm skersmens cilindrą. Leidžiant per rankas cilindras lūš vienoje ar kitoje vietoje. Kuo ilgesniais gabalais sulūžo cilindras tuo gruntas labiau tinkamas statyboms. Išmatuokite ilgius. Jei gavote vidutiniškai daugiau nei 15 cm ilgio – gruntas labai darnus.

Sluoksniavimasis. Mėginį sumaišykite su vandeniu aukštame stikliniame permatomame inde taip, kad vandens butų bent jau du kartus daugiau nei grunto. Gerai paplakite ir palikite ramiai nusistovėti. Pirmiausiai nusės stambios dalelės, vėliausiai pačios smulkiausios. Vandeniui praskaidrėjus gausite apytikslį žvyro/smėlio/molio santykį. Tikslūs duomenys gali skirtis, nes tarp žvyro dalelių bus smėlio ir molio, ir pan.

Yra daugybė kitų, ir panašių, ir ne bandymų, tačiau šiuos atlikti yra paprasta lauko sąlygomis. Norint gauti tikslesnius smulkiųjų nuosėdų duomenis galima atlikus grunto tyrimus laboratorijoje.

Literatūra: „Pamatai ir pagrindai“ aut. Danutė Sližytė Jurgis Medzvieckas Rimantas Mackevičius.

„Building with earth design and technology of a sustainable architecture“ aut. Gernot Minke.

Vaizdo medžiaga: „Field tests for raw earth construction”, Amàco – English channel.

2 Responses

    • molioklubas

      Sveiki.
      Ačiū, kad pasiūlėte, bet teks atsisakyti. Juk reklama nebus nemokama? 🙂
      Dėkojame, kad apsilankėte mūsų internetiniame puslapyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *