Šį kiek daugiau nei per pusmetį iškilusį namą Trakų rajone sunku pavadinti tiesiog išskirtiniu. Tai gyvas būstas, pastatytas tik iš natūralių medžiagų – kedro medienos ir molio. Akį traukia ir apvali, su gamta susiliejanti namo forma, kurią pagal užsakovų piešinį sukūrė architektas iš Ukrainos, o interjerą – architektė iš Japonijos. Nuotraukų galerija.
„Bendraudami su pirmuoju architektu, užsakovai tiesiog nupiešė burbulą – erdves, kurios tarsi susijungia tarpusavyje. Pagal šį piešinį ir suplanuotas 260 kv. metrų ploto būstas. Šeimininkai įsitikinę, jog gyvenimas yra organiškas, todėl jis neturėtų būti spraudžiamas į kvadratinių formų dėžutes. Mes galime dirbti tarp kvadratinių sienų, tačiau namie reikia išvengti aštrių kampų, čia reikia minkštumo“, – kalbėjo interjero autorė, jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti architektė Akiko Tutlys. Pradėjus statyti būstą užsakovų nuomonė kiek pasikeitė – jie nebenorėjo jiems suprojektuoto tinkuoto namo fasado, ieškojo kitokių stogo sprendimų. Kaip tik tuo metu prie šio projekto prisidėjo architektė, pasiūliusi namą dengti medinėmis dailylentėmis, o įprastą stogą patobulinti aptakiomis formomis, pagamintomis iš deginto kedro, galop ir apželdinti. „Nusprendę, kaip atrodys namo išorė, ėmėmės interjero. Kūrėme ir dar vieną pastatą šioje teritorijoje – svečių namelį. Jame pavyko išbandyti, kaip kartu su lenktomis sienomis dera molinis tinkas, taip pat, kaip ši medžiaga reaguoja į namų vėdinimo sistemą“, – kalbėjo A.Tutlys. Prie kūrybos prisidėjo ir statybų bendrovė. Nedidelio ploto svečių namelį architektei ir ekologiškas statybas kuravusios bei prie būsto kūrybos prisidėjusios bendrovės „Sveiki namai“ vadovui Remigijui Linkiui pavyko užbaigti dar praėjusią vasarą. Paskui netrukus – praėjusį rugsėjį – pradėtas statyti ir įrengti pagrindinis namas – darbai užbaigti šių metų kovą. „Viena didžiausių problemų statybose yra sugedusio telefono efektas, tačiau mums pavyko jo išvengti. Visuose susirašinėjimuose dalyvavau aš, subrangovai ir užsakovai, taip darbas vyko labai produktyviai, be to, tai ir buvo viena priežasčių, kodėl taip greitai užbaigėme statybas“, – teigė architektė. Ekologiškame name buvo įdiegta šildymo sistema, šilumą gaminanti iš aplinkos oro drėgmės, ir nestandartinė lauko krosnis, veikianti ir kaip duonkepė. Būstų įrengimo darbai vyko sklandžiai, tačiau juos įgyvendinti nebuvo taip paprasta. Aptakiose, lenktose būsto erdvėse reikėjo individualiai projektuoti visus kietuosius baldus. Dėl patalpų sudėtingumo architektė negalėdavo nubrėžti tikslių baldų brėžinių, todėl dažnai jie būdavo projektuojami tiesiog vietoje kartu su baldininkais, o vėliau koreguojami. „Kuriant kiekvieną baldo ar namo elementą įdėta kruopštaus darbo. Tiesa, nebuvo taip lengva rasti ir meistrų, kurie tam ryžtųsi. Vienas pavyzdžių – laiptinė ir koridorius, kurių forma nėra nei ovali, nei apskrita, ji labiau primena jūros kriauklę“, – prisiminė Akiko. Namuose dominuoja raudonojo kedro mediena bei baltai dažytos ir moliu tinkuotos sienos. Kiti spalviniai akcentai čia panaudoti saikingai – juos galima pastebėti plytelių mozaikoje, vaikų kambarių balduose ar stiklinėse vonios patalpos plytose. Vienas užsakovų norų buvo ir vaikų žaidimų erdvė, kurioje iš vieno aukšto į kitą galima nusileisti laipiojimo anga. Čia taip pat yra čiuožykla, SPA erdvėje yra ir laipiojimo sienelė, ir sporto salė, kad vaikai turėtų kur lakstyti ir mankštintis, o ne sėdėti prie kompiuterio. „Man pirmą kartą teko bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie turėjo visiškai aiškią savo būsto viziją. Nepaisant to, ir aš turėjau galimybę eksperimentuoti rūpinantis tokiais smulkiais dalykais kaip molio tinko sudėtis“, – džiaugėsi architektė.
Straipsnis iš bustas.lrytas.lt
Parašykite komentarą