„Lygios grindys – tai architektų išmislas. Jos tinka inžinieriams, bet ne žmonėms.“
Žmonėms duota ne tik akys, kad grožėtis tuo ką mato ar ne tik ausys, tam kad klausytis melodijų, arba nosys, kad užuosti malonius kvapus. Jie taip pat turi liečiamuosius pojūčius rankose ir pėdose. Anot dailininko Hundertwasser‘io teorijos, lietimo pojūčiai yra svarbesni nei mes numanome.
„Jei taip šiuolaikinis žmogus yra priverstas vaikščioti lygiomis asfaltuotomis ar betoninėmis grindimis kaip buvo neapgalvotai suplanuota dizainerių biure, taip jis ir atitolo nuo ryšio ir kontakto su žeme, kurie vystėsi tiek kiek ir pati žmonija. Žmogaus gyvastis sunyksta ir miršta.“
Vaikščioti lygiu paviršiumi - tai ne gamtos palikimas mums. Anot teorijos, - šis veiksmas mus emociškai slegia ir sargdina. Na žinoma, normalus žmogus pasakytų, kad labai jau perdedama. Bet kuomet mąstote apie tai, paklauskite savęs kur jaustumėtės laimingesnis: ar didžiulėje lygioje vietoje (gigantiškoje automobilių stovėjimo aikštelėje), ar ant kalvos, kalnuose? Gamtoje nerasite lygių linijų. Gal todėl ši koncepcija atrodo taip patraukliai, nes mes ilgimės gamtos. Todėl nelygios grindys galėtų būti tarsi stiprus miražas, kurio mes paprastai negalime patirti dirbtinėje aplinkoje.
„Architektūra turi kilstelti žmogų, o ne jį įkalinti. Gera vaikščioti nelygiomis grindimis ir gražinti sau žmogiškąją pusiausvyrą.“ Hundertwasser, 1991 m., liepos mėn.
Tiems kas nėra girdėjęs apie ši žmogų, Friedensreich‘as Hundertwasser‘is buvo dailininkas ir architektas dirbęs prie inovatyvių idėjų, bei nuostabių paveikslų.
Išvados:
Kad ir kaip ši koncepcija atrodytų įdomi, mes niekada nepamatysime kaip ji plinta architektūriniuose sprendimuose. Joje yra viena kliūtis, - mes gyvename greito gyvenimo epochoje, ir žmonėms norisi judėti lengvai ir greitai, net ir pėsčiomis. O tai geriausia daryti lygiu paviršiumi, dirbtinu paviršiumi.
Šaltinis: Homesthetics
Parašykite komentarą