Molio tinkai

Natūralios Statybų Technologijos (Natural Building Technologies (NBT))

Visame pasaulyje molio tinkai buvo plačiai naudojami tūkstančius metų. Tačiau mažai kas žino, kad iki šiol yra milijonai pastatų, kurių statybai buvo panaudotas molis, o didžiąja dalimi – molio tinkas. Daugumoje atvejų mes jo neatpažįstame, nes jis dengtas kalkiniu tinku arba dažais, tiek namo viduje, tiek išorėje. Po daugybės amžių molio tinkas puikiai išsilaikė ne tik kaimo regionuose liaudiškose pirkiose, bet ir aukštesnio statuso pastatuose miestuose. Šio straipsnio paskirtis pademonstruoti, kad molio tinkai yra svarbi statybinė medžiaga, kurios savybes ir galimybes pamiršome ir nuvertinome. Šiandien molio tinkai gali būti naudojami ne tik kaip puiki medžiaga renovacijos darbams, bet ir moderniosios statybos kontekste.

Kas yra molio tinkas, ir koks jis lyginant su kitų tipų tinkais?

Moliui atitenka rišančiosios medžiagos vaidmuo, taip pat kaip ir kalkių, cemento, gipso vaidmuo atitinkamuose tinkuose. Molingas dirvožemis, kurį naudojame statybose skirstomas pagal jo sudėtinių dalelių junginius molyje ir jų dydžius, nuo ko priklausys jų suspaudimo ar plastiškumo galimybės. Itin smulkios dalelės gali būti tiek akmenukai, tiek ir molio mineralai. Būtent molio mineralų kiekis nulemia dirvožemio savybes. Būtina pastebėti, kad kalbama ne apie išdegto molio daleles, ir tai - toli gražu, ne tas pats kuomet maltas degtas molis dedamos į kalkinį tinką. Degtas molis turi visiškai kitokias savybes.

Molio tinkai (ir skiediniai) išsiskiria nuo kitų tuo kaip jie stingsta ir kietėja. Cementas, gipsas ir kai kurios hidraulinės kalkės kietėja hidraulinės reakcijos tarp vandens ir rišiklio dėka. Nehidraulinės kalkės ir kai kurios hidraulinės kalkės, ir cementas kietėja karbonizuojantis. Kuomet kalcio hidrooksidas virsta kalcio karbonatu absorbuojant iš aplinkos karbono dioksidą. O molio tinkų atveju, kietėjimas vyksta kai išgaruoja vanduo su kuriuo buvo maišomas tinkas. Molio dalelės priartėjusios viena prie kitos sudaro vientisą paviršių. Nuo jėgos, kuri laiko daleles viena prie kitos ir priklauso molio tinko rišamosios savybės plastiškoje formoje, bei atsparumas gniuždymui ar tempimui jau sukietėjus. Jėgą, kuri laiko molio daleles galima padidinti jas paveikus išorine spaudimo jėga (pvz. įtrinant trintuve arba metant) arba jei vanduo supantis molio daleles turi didesnę teigiamų jonų koncentraciją. Taip pat yra kapiliarizacija, elektromagnetinė, trinties, adhezijos jėgos molekuliniame lygyje.

 Kokios yra molio tinko savybės?

Molio tinkai turi labai savotiškas, ir tam tikromis prasmėmis – unikalias savybes, tinkančias pastatų statybai. Keletas priežasčių: „kvėpuojantis“, plastiškas, grąžinamas į pradinį būvį ir estetinės savybės.

Kvėpuojantis

Molio tinkas - ne tik gerai pralaidus vandens garams, bet jo itin geros higroskopinės savybės. Svarbu yra tai, kad jis ne tik absorbuoja vandenį, bet jį ir išlaiko. Daugumos medžiagų higroskopinės savybės susijusios su kapiliarine medžiagos struktūra, o molio tinko atveju, drėgmė yra sugeriama ir sulaikoma pačiose molio dalelių joninėse jungtyse. Dėl šios priežasties labai svarbi yra molio rūšis. Kaolino molis – mažiau higroskopiškas, o Montmorilonitas gali labai greitai reaguoti į pakilusį aplinkos drėgmės lygį. Degintas molis arba keramzitas tokias savybes yra praradęs.

Molio tinkas puikiai dera su medžiu, kuris gerai gali įgerti didelį kiekį vandens, tačiau per ilgą laiką, taip pat ilgai trunka ir kol vandenį išgarina. Molis tokiu būdu apsaugo, konservuoja medines konstrukcijas nuvesdamas nuo jų drėgmę, dėl kurios medienoje atsiranda ir įvairūs kenkėjai.

Molio tinko panaudojimas šiuolaikinėje statyboje gali būti puiki strategija siekiant sureguliuoti išskiriamos drėgmės kiekį pastatuose. Dėl didelio garų kondensato kiekio pastato viduje gali atsirasti pelėsis. Vonios kambariuose, virtuvėse ir apskritai gyvenamosiose patalpose būtina sumažinti drėgmės kiekį iki 50-60%. Tokiose gyvenimo sąlygose išvengsite plaučių gleivinės sutrikimų, pelėsių, dulkių erkių ir kitų kenksmingų žmogaus organizmui mikroorganizmų plitimo gyvenamosiose patalpose.

Molio tinkas taip pat turi geras kapiliarines savybes. Jis mažiau kapiliarus nei lengvo silikato plytos ar ne kurie cemento produktai, tačiau daugiau nei daugelis medžio rūšių. Tai reiškia, kad medinio karkaso viduje molio tinkas pritrauks vandenį į save. Taip apsaugodamas medieną nuo drėgmės, kuri jai – kenksminga. Reikia pastebėti, kad jei molio tinkas naudojamas išorėje, jis turėtų būti apsaugotas kalkiniu tinku ar kita vandeniui atsparia kvėpuojančia išorine danga. Atsparumas vandeniui gali būti pagerintas derinant molio ir rišančiojo pluošto santykį mišinyje, arba pridedant kazeino.

Plastiškumas 

Molio tinko plastiškumas – sąlyginis, tiek kiek yra plastiškas rišantysis pluoštas. Šia prasme, jis panašus į riebų kalkinį tinką. Jiems abiem būdingas minkštumas, purumas, nes naudojant su šiaudais, lino pluoštu ar šeriais gali puikiai sukibti, nesusidaro trūkių net ir pastatui lengvai judant. Tai reiškia, kad molio tinke yra pakankamai rišančiojo pluošto. Ši savybė geriausiai pastebima senuose pastatuose.

Grąžinamumas

Kitaip nei kalkių, cemento ar gipso tinkai, molio tinką galima naudoti pakartotinai, jis nėra užteršiamas (dažniausiai druskomis). Jį lengva nuimti, jis nepalieką ryškių dėmių taip kaip kiti tinkai. Molio tinką pakanka gerai įdrėkinti ir jis lengvai nusiima nuo paviršiaus. Tokiu būdu lengva remontuoti norimus paviršius.

Estetinės savybės

Nedažytas molio tinkas turi ypatingą nepakartojamą estetinį grožį. Džiūdamas ir besitraukdamas tinkas turi savitą atvirą tekstūrą, net jei ir būtų poliruojamas. Šviesos spinduliai atsispindi ir išsisklaido paviršiumi nepakartojamais piešiniais. Tai labai pastebima šiuolaikiniuose molio tinkuose, kuriuose išieškoti įvairiausi įmanomi natūralūs atspalviai ir tekstūros.

 Molio tinko panaudojimas

Molio tinkai buvo naudojami praktiškai visų tipų istoriniuose pastatuose iki pat 19-ojo amžiaus. Savotiškas dalinis jo pradingimas siejamas su industrijos revoliucija, kuomet atsiskyrė statybos nuo žemės ūkio. Išnykimas susijęs ne dėl primityvaus įvaizdžio ar neigiamų savybių, bet dėl besikeičiančių to laikmečio ekonomikos sąlygų. Tai labai svarbi priežastis, kuria reikia prisiminti kai žiūrime į molio tinką praktiškai. Tai ne primityvi medžiaga, nes ji nėra sintetinė ar didelių energijos sąnaudų reikalaujanti medžiaga. Taip kaip ir natūralios žaliavos nėra paprastos, net jei jos yra lengvai pasiekiamos. Molio tinkas turi daugybę kompleksinių savybių, kurios reikalauja tam tikro supratimo. Turint tokį supratimą, jis gali parodyti aukščiausio lygio rezultatą, ir atsparumą, ir patrauklumą.

Molio tinko paruošimas

Molio tinkas gali būti paruoštas iš vietinio dirvožemio arba įsigytas atitinkamoje formoje. Jei įsigytas, tai bus sausas, supakuotas maišuose. Molio mišinys maišomas su vandeniu iki tinkavimui tinkamos konsistencijos atsižvelgiant į tinkavimo būdą. Jei molio tinkas ruošiamas vietoje iš vietinių medžiagų, yra daugybė svarbių momentų į ką reikia atkreipti dėmesį. Tokių kaip: molio tipas, dalelių dydis, molio proporcija, molio pasiskirstymas masėje (problema jei molis yra drėgnas), rišančiosios medžiagos, įvairūs priedai ir pan. Įvertinus visa tai, dar prireiks dirvožemio analizės, smulkinimo ir trupinimo mašinos, galimai džiovinimo mašinos, daug kantrybės ir žinių. Visi molio tinkai sausi gali stovėti amžinai. Jei sumaišyti su vandeniu, vienintelis dalykas kas gali sugesti, tai rišamasis pluoštas, ir tai gali užtrūkti iki dviejų mėnesių.

Tinkavimas

Molio tinku tinkuojama lygiai taip pat kaip ir kitais tinkais, rankiniu būdu arba purškimo įranga. Kaip ir su visais tinkais, turi būti paruoštas pagrindas. Nuvalytas, netrupantis, šiek tiek sudrėkintas. Svarbu tinkavimo proceso metu ne perdrėkinti molio tinko. Per didelis vandens kiekis padidins susitraukimą džiūstant, o tinkas suskilinės arba byrės kai galutinai išdžius. Apdailinis sluoksnis pabaigiamas naudojant nusausintą kempinę tam, kad įtvirtinti molį. Poliruoti paviršius specialistai naudoja plastikines menteles. Jei naudosite metalinę mentelę šioje stadijoje, gali atsirasti pėdsakai ant molio tinko. Kartais, tam kad sustiprinti ir gauti lygų pagrindo paviršių naudojamas armuojantis tinklelis, iš stiklo pluošto arba džiuto. Išoriniams kampams formuoti ir sutvirtinti gali būti naudojami cinkuoto metalo arba nerūdijančio plieno profiliai, tam kad rūdys neiškiltų į paviršių. Taip pat naudojami stiklo pluošto tinklelis, pilnai jį paskandinant.

Molio tinkas kietėja išgaruojant vandeniui. Jei pagrindas ant kurio tinkuojate sunkiai įgeriantis, arba nėra oro judėjimo, arba žema temperatūra, molio tinkas nedžius ir liks minkštas. Po kurio laiko gali atsirasti pelėsis, ypač jei jame yra natūralių rišančiųjų medžiagų (šiaudai, kanapė, linas ir pan.). Tai yra natūralu ir viskas gali būti ištaisoma pagerinus džiuvimo sąlygas. Tačiau, jei yra per aukšta temperatūra, per intensyvus oro judėjimas arba paviršius per daug įgeriantis, tai molio tinkas išdžius per greitai, ir paviršius gali šiek trupėti. Net ir tokiu atveju viskas yra pataisoma. Galima viską nuimti, permaišyti su vandeniu ir iš naujo užnešti ant paviršiaus, arba sudrėkinti ir iš naujo įtrinti tiesiai ant paviršiaus.

Kaip apsaugoti molio tinką?

Molio tinkas gali būti naudojamas neapsaugotas praktiškai visur viduje, taip pat ir išorėje, jei nėra tiesioginio kontakto su vandeniu. Todėl nepatartina naudoti neapsaugoto molio tinko duše ar virš kriauklės. Tokiose vietose naudojamos dekoratyvinės plytelės ar kitos vandeniui atsparios medžiagos. Ten kur atsitiktinai gali patekti vanduo, ant viršaus dažoma kalkių silikato arba kazeino dažais. Molio tinkas taip pat gali būti dengiamas emulsiniais arba kitais laidžiais garams dažais. Nelaidi garams ar kita kieta danga gali sukelti molio tinkui problemų vėliau, ir žinoma neleistų paviršiui kvėpuoti. Ten kur galimas didesnis poveikis ar kontaktas su sienomis (priimamasis, koridorius ir pan.) apatinėje dalyje turėtų būti naudojama kita apdaila, ne molio tinkas. Jis yra pakankamai atsparus smūgiams lyginant su kalkiniais tinkais, tačiau ne visose situacijose. Patariama molio tinką naudoti aplink langus, duris, ten kur galima garų kondensacija, taip apsaugosite medinius langų ir durų rėmus nuo vandens.

Autoriaus biografija: Neilas Mėjus studijavo istoriją Oksfordo universitete, Anglijoje o vėliau sociologiją Delio universitete, Indijoje. Vėliau grįžęs į Angliją, 4 metus dirbo darbų vadovu. Po ko įsitraukė į ekologiškos ir tradicinės statybos tyrinėjimo veiklą. 1994 metais įsteigė Neilo Mėjaus statybų kompaniją, kuri pripažinta ir apdovanota „Ekologiškos ir išsaugančia statybos kompanija“ nominacija. 1999 metų lapkričio mėnesį jis įsteigia kompaniją Natūralios Statybų Technologijos (Natural Building Technologies (NBT)), kuri užsiima įvairių ekologiškų statybinių medžiagų kūrimu ir pardavimu tiek renovacijai, tiek šiuolaikinės statybos rinkai.

Rekomenduojama literatūra:

Conservation of Clay and Chalk Buildings by Gordon T Pearson: Donhead Publishing

Earth Construction Handbook by Gernot Minke: WIT Press

Earth Construction by Hugo Houben and Hubert Guillard: Intermediate Technology Publications